Trumpai: Per užkandžius galite vaikui duoti paruoštą maistą arba paruošti kelis variantus, iš kurių jis rinksis. Tomo Kerridge'o, Meeros Sodha ir Helen Goh patirtis rodo skirtumą tarp maisto pasiūlymo, pasirinkimo iš paruoštų variantų ir įtraukimo į ruošimą; tačiau tai nėra garantuotas būdas pakeisti mitybą.
- Vaikas gali suvalgyti supjaustytą obuolį, nors vaisių pats nebūtų pasirinkęs.
- Savarankiškas pasirinkimas iš paruoštų variantų nėra tas pats, kas bendras maisto ruošimas.
- Meera Sodha siūlo naują patiekalą šalia žinomo, o prie falafelių leidžia vaikams pasirinkti garnyrus.
- Helen Goh apibūdina skirtingus sūnų pomėgius vištienai ir brokoliams bei neslepia daržovių maiste.
Esant selektyviam valgymui, galite rinktis iš dviejų paprastų variantų: paruošti užkandžius ir patiekti, arba paruošti kelis patiekalus ir leisti vaikui iš jų pasirinkti. Tomo Kerridge'o, Meeros Sodha ir Helen Goh patirtis pateikia konkrečius abiejų požiūrių pavyzdžius. Kuris tiks jūsų šeimai, priklauso nuo to, kaip norite patiekti maistą – o ne nuo pažado, kad vienas būdas pakeis vaiko mitybą.
Per užkandžius galite vaikui duoti paruoštą maistą arba paruošti kelis variantus, iš kurių jis rinksis. Tomo Kerridge'o, Meeros Sodha ir Helen Goh patirtis rodo skirtumą tarp maisto pasiūlymo, pasirinkimo iš paruoštų variantų ir įtraukimo į ruošimą; tačiau tai nėra garantuotas būdas pakeisti mitybą.
Ką gali reikšti selektyvus valgymas per užkandžius?
Per užkandžius vaikas ne visada turi pats nuspręsti, ką valgys. Galite jam pasiūlyti arba patiekti maistą, arba paruošti kelis variantus, iš kurių jis rinksis. Tomas Kerridge'as, kuris teigia, kad selektyvumas valgant būdingas daugumai vaikų, interviu „The Guardian“ taip pat pasidalijo patirtimi su savo dešimtmečiu sūnumi Acey.
Galvojant apie užkandžius, verta atskirti tris situacijas: suaugęs pasiūlo vaikui maistą, vaikas renkasi iš jau paruoštų variantų arba įsitraukia į ruošimą. Paskutinis variantas skiriasi nuo savarankiško pasirinkimo iš paruoštų užkandžių. Kai kurioms šeimoms gali tikti, kad maistą paruošia ir patiekia tėvai; kitoms gali tikti vieta su keliais paruoštais variantais.
Kodėl vaikas gali suvalgyti vaisius, kurių pats nepasirinktų?
Tom Kerridge sako, kad jo sūnus Acey pats vaisių nepasirinktų, bet supjaustytą obuolį suvalgo, kai tėtis jam jį pasiūlo. Panašiai tėvai jam pateikia paruoštus pusryčius. Taigi vaikas gali priimti maistą, kurio pats nebūtų inicijavęs pasirinkti.
Kerridge taip pat mini kokteilį, kurį jo sūnus pradėjo ruošti iš šaldytų mangų ir ananasų su kokosų ir karvės pienu. Tai pavyzdys iš jų namų, o ne pasiūlymas, kurį reikėtų pritaikyti kiekvienam vaikui. Per užkandžius tėvai gali tiesiog pasiūlyti paruoštą porciją; savarankiškas pasirinkimas iš galimų variantų yra kitas kelias.
Ši patirtis gali priminti tėvams, kad vaikas ne visada turi pats prašyti maisto. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas vaikas priims pasiūlytą maistą arba kad tai pakeis jo maisto pasirinkimą.
Ar savarankiškas maisto pasirinkimas yra tas pats, kas bendras ruošimas?
Ne. Savarankiškai rinkdamasis vaikas sprendžia tarp patiekalų, kuriuos jau paruošė suaugęs. Bendro ruošimo metu jis dalyvauja, kaip maistas atsiranda. Tom Kerridge pagal savo patirtį pastebi, kad jo sūnus labiau linkęs suvalgyti maistą, prie kurio prisidėjo.
Kaip pavyzdžius jis mini paprikų vėrimą ant kebabo arba savo picos sudėjimą. Tai įsitraukimas į ruošimą, o ne pasirinkimas iš paruoštų užkandžių. Jei jums svarbu tik tai, kad vaikas pasirinktų iš paruoštų variantų, bendras virimas tam nėra būtinas.
Kerridge taip pat aprašo savaitgalio kepsninę, kai šeima padeda patiekalus į stalą vidurį ir kiekvienas ima pats. Jo sūnus aplenkia salotas, bet duoną merkia į alyvuogių aliejų. Ant tokio stalo yra daugiau variantų, bet vaikas vis tiek neprivalo valgyti visko, kas paruošta. Net per užkandžius galite pasirinkti, ar patieksite variantus ant stalo, ar patys juos paduosite.
Kaip pasiūlyti naują maistą šalia žinomo?
Meera Sodha aprašo skirtingus savo dukterų potyrius. Jos vyresnioji dukra Arya iki maždaug šešerių metų daugiausia valgė patiekalus, kuriuos Sodha apibūdina kaip „bėžinius“. Jaunesnioji Yogi kartais verkdavo prieš naują maistą. Todėl Sodha dažniausiai turi paruošusią ir žinomą variantą, pavyzdžiui, keptus kiaušinius ar duoną su sūriu, ir naują maistą patiekia šalia jo.
Prie falafelių jos vaikai gali susidėti savo porciją iš įvairių priedų. Sodha pateikia agurkus, vyšninius pomidorus, tarkuotas morkas, humusą, kopūstą ar mangų čatnį. Taip vaikas pasirenka, ką pridės prie maisto. Šis pavyzdys parodo, kaip gali atrodyti pasirinkimas iš siūlomų variantų – ne pareiga paruošti maistą kartu.
Sodha taip pat kalba apie laipsnišką prieskonių pridėjimą. Vaikai skonius gali jausti intensyviau nei suaugusieji; kmynai ar kimchi jiems gali pasirodyti ryškūs. Jos patirtis primena, kad žinomas variantas gali likti ant stalo net tada, kai tėvai pasiūlo ką nors naujo.
Sodha taip pat atkreipia dėmesį, kad vaiko pavadinimas išrankus gali paveikti tai, kaip jis pats save suvokia. Skonį, kurį suaugęs laiko švelniu, vaikas gali jausti kitaip. Tai jos požiūris, o ne bendra visų trijų virėjų nuomonė.
Kodėl vaikams gali skirtis skoniai ir konsistencija?
Helen Goh aprašo, kad jos sūnūs turi skirtingus pageidavimus dėl vištienos ir brokolių. Vienas mėgsta brokolius traškius, kitas – minkštesnius, virtus šiek tiek ilgiau. Taigi net ir tame pačiame patiekale gali lemti skonis ar konsistencija.
Goh daržovių maiste mieliau neslepia. Sūnums sako, ką patiekalas turi, nes nenori, kad tai taptų triuku. Šis požiūris yra jos asmeninis pasirinkimas. Tai nereiškia, kad kiekviena šeima turi patiekti maistą vienodai.
Kai vaikas atsisako maisto, Goh pavyzdžiai rodo, kad jo reakcija nebūtinai turi būti tokia pati kaip brolio ar sesers. Todėl sprendžiant dėl užkandžių galite apsvarstyti ne tik tai, ką siūlote, bet ir tai, ar vaikui tinka paruošta maisto forma. Tačiau iš šių šeimyninių patirčių negalima išvesti universalios taisyklės visiems vaikams.
Pietūs po ranka arba iš tėvų: kas jums tinka?
Pietums galite paruošti kelis variantus, iš kurių vaikas rinksis, arba maistą išsirinkti ir patiekti patys. Kerridge'o patirtis rodo, kad vaikas gali suvalgyti pasiūlytą obuolį, nors pats vaisių nebūtų pasirinkęs. Sodha savo ruožtu aprašo savo porciją iš įvairių garnyrų, o Goh primena, kad vaikai gali turėti skirtingus skonio ar konsistencijos pageidavimus.
Jei svarstote, kur patiekti pietus, laisva vieta virtuvėje gali būti praktiškas pasirinkimas, bet nebūtinai būtina sąlyga. Savarankiškas pasirinkimas nereiškia, kad vaikas turi ruošti maistą. Taip pat galite likti prie to, kad porciją paruošite ir patieksite patys.
Svarbiausias sprendimas yra paprastas: ar norite vaikui pasiūlyti rinktis iš to, kas paruošta, ar patys išsirinksite ir patieksite maistą? Šeimų virėjų pavyzdžiai rodo daugiau nei vieną patiekimo būdą, o ne garantuotą metodą, kaip atsikratyti išrankumo.
Dažnai užduodami klausimai apie išrankų valgymą
Ar turėčiau išrankiam vaikui patiekti pietus ar leisti jam rinktis?
Galite pasirinkti bet kurį būdą, atsižvelgdami į tai, kas tinka jūsų šeimai. Tomas Kerridge'as aprašo, kad jo sūnus suvalgo supjaustytą obuolį, kai tėvas jam pasiūlo, nors pats vaisių nebūtų pasirinkęs. Kita galimybė – paruošti kelis patiekalus ir leisti vaikui iš jų rinktis.
Kaip pasiūlyti naują maistą šalia žinomo?
Meera Sodha patiekia naują maistą kartu su žinomu variantu ir kaip atsarginį pavyzdį nurodo keptus kiaušinius arba duoną su sūriu. Prie falafeli ji vaikams siūlo įvairius garnyrus, iš kurių jie gali susidėti savo porciją. Tai jos šeimos patirtis, o ne garantuotas metodas.
Ar pasirinkimas iš paruoštų variantų yra bendras maisto ruošimas?
Ne. Rinkdamasis vaikas sprendžia tarp jau paruoštų variantų. Bendro ruošimo metu jis dalyvauja gaminant maistą, pavyzdžiui, susideda savo picą arba užmauna pipirą ant iešmo, kaip aprašo Tomas Kerridge'as.
Pagrindinės įžvalgos
- Vaikas gali suvalgyti supjaustytą obuolį, nors pats vaisių nebūtų pasirinkęs.
- Savarankiškas pasirinkimas iš paruoštų variantų nėra tas pats, kas bendras maisto ruošimas.
- Meera Sodha siūlo naują maistą šalia žinomo, o prie falafeli leidžia vaikams rinktis garnyrus.
- Helen Goh aprašo skirtingus sūnų pageidavimus dėl vištienos ir brokolių bei neslepia daržovių maiste.
Praktiniai patarimai
- Apsvarstykite, ar per užkandžius jums labiau tinka patiekti maistą, ar paruošti kelis pasirinkimo variantus.
- Jei siūlote naują maistą, Meera Sodha pavyzdys rodo galimybę palikti ant stalo ir žinomą alternatyvą.
- Kai vaikas renkasi savarankiškai, atskirkite sprendimą tarp paruoštų variantų nuo bendro maisto ruošimo.
- Turimą vietą užkandžiams vertinkite kaip praktinę galimybę, o ne kaip būtiną sąlygą.
