Kaip tėvai, turbūt ne kartą atsidūrėte situacijoje, kai jūsų vaikas norėjo kažko, kuo tuo metu žaidė kitas.

Ar visada turėtumėte versti vaiką dalintis su kitais?

Na, mes manome taip: dalijimasis yra geras dalykas. Tai moko vaikus, kaip būti maloniems ir atidiems kitiems. Tačiau kartais pasitaiko situacijų, kai dalintis netinka. Pavyzdžiui, jei su savo vaiku žaidžiate paplūdimyje, o atbėga kitas vaikas, kuris taip pat stato pilis iš smėlio – tai būtų netinkamas metas, kad jūsų vaikas dalintųsi savo pilimi.

Ar visada turėtumėte versti vaiką dalintis? Ne! Tiesą sakant, manome, kad svarbu, jog vaikai suprastų, kad kartais jie turi pastovėti už save ir pirmiausia pasirūpinti savo poreikiais!

Tai gana dažnas scenarijus: esate su vaikais parke, o jie nori kuo nors žaisti. Tačiau jie nėra tikri, ar turėtų pirmiausia jūsų paklausti, todėl taip ir padaro.

Arba galbūt ateina draugas ir nori pažaisti su jūsų vaiko žaislu.

Arba tai vienas iš jūsų vaikų draugų, kuris ką tik atsikraustė į kaimynystę ir dar neturi jokių žaislų. O tada būna visos tos akimirkos, kai mes esame maisto prekių parduotuvėje ar pasiimame drabužius iš valyklos, o mūsų vaikai nori kažko, kas ne jų – pavyzdžiui, žurnalo ar rašiklio, ar net tuščios saldainių pakuotės iš kasos.

Ką turėtume daryti tokiose situacijose? Ar visada turėtume reikalauti, kad mūsų vaikai dalintųsi? O gal kartais yra gerai – ypač kai jie yra su žmonėmis, kuriuos gerai pažįsta – jei jie nusprendžia nenorėti atiduoti savo žaislo?

Jūs neturite mokyti savo vaiko dalintis, bet turite išmokyti jį, kaip tai daryti teisingai.

Visi žinome, kad priversti vaiką dalintis savo žaislais gali būti labai sunku, tačiau tinkamas požiūris gali padaryti stebuklus. Pamenu, kad mano patys vaikai jaunystėje buvo gana užsispyrę ir atsisakydavo leisti kam nors kitam žaisti su jų žaislais. Bet kai tik jie suprato, kad dalintis yra smagu, jie niekada nebeatsigręžė!

Vienas geriausių būdų padaryti žaislų dalijimąsi smagiu – tai įtraukti vaikus į bendros žaidimų erdvės kūrimą visiems – jiems daug lengviau, jei jie mato, ką darote, nei jei kas nors tiesiog pasako, ką reikia daryti.

Štai keletas patarimų, kaip išmokyti vaikus dalintis:

- Prieš pradėdami bet kokią veiklą, paklauskite jų, kurie žaislai yra jų, o kurie priklauso kitiems žmonėms namuose ar mokykloje; tai padės palaikyti tvarką ir vėliau!

- Skatinkite juos išbandyti naujus dalykus, užduodami klausimus, pvz.: „Kas, jūsų manymu, nutiks, kai pabandysime tai?“ arba „O kas, jei vietoj to padarytume taip?“. Tai padeda vaikams mokytis eksperimentuojant, nejaučiant, kad jie yra verčiami daryti kažką naujo (o tai gali sukelti pasipriešinimą).

Jei vaikas tik pasiima kitų žaislus, jis užaugs manydamas, kad tai gerai. Bet jei nuo mažens mokysite, kad dalintis yra svarbu, tada jie užaugs manydami, kad dalintis daiktais su kitais yra normalu – ir tai padės jiems susirasti daugiau draugų.

Manome, kad sėkmės raktas yra mokyti vaikus apie dalijimąsi nuo ankstyvo amžiaus, kad jie suprastų, ką tai reiškia, dar prieš pradėdami lankyti darželį ar mokyklą.

Taip pat svarbu, kad mes, kaip tėvai, išmokytume savo vaikus sakyti „ne“, kai kitas vaikas kreipiasi į juos su pasiūlymu pasidalinti ar pažaisti. Tai ne tik pasakyti „ne“, nes nenorite dalintis savo žaislais; tai taip pat pasakyti „ne“, kai kas nors yra blogas ar agresyvus jūsų ar jūsų daiktų atžvilgiu.