Trumpai: Straipsnyje paaiškinama, kad tėvai neturėtų visada versti vaikų dalintis. Dalijimasis skatina gerumą ir atidumą, tačiau kai kuriose situacijose tinka pirmenybę teikti savo poreikiams ar žaislui. Vaikus reikia mokyti, kaip tinkamai dalintis: kurti bendrą žaidimų erdvę, rodyti pavyzdį ir gerbti jų teisę pasakyti „ne“, ypač esant netinkamam ar agresyviam elgesiui.
- Dalijimasis yra naudingas, bet ne kiekvienoje situacijoje tinkamas.
- Vaikai turi išmokti saugoti savo poreikius ir daiktus.
- Bendra žaidimų erdvė gali palengvinti vaikams dalijimąsi.
- Tėvai turi skatinti vaikus klausimais ir asmeniniu pavyzdžiu, o ne prievarta.
- Vaikai turėtų mokėti atsisakyti žaidimo ar dalijimosi, kai kas nors su jais elgiasi blogai ar agresyviai.
Kaip tėvas, tikriausiai jau esate atsidūrę situacijoje, kai jūsų vaikas norėjo kažko, su kuo žaidė kas nors kitas.
Ar turėtumėte visada versti savo vaiką dalintis su kitais?
Na, mes manome taip: dalijimasis yra geras dalykas. Jis moko vaikus būti malonius ir atidžius kitiems. Tačiau kartais būna situacijų, kai dalintis gali būti netinkama. Pavyzdžiui, jei žaistumėte su savo vaiku paplūdimyje ir ateitų kitas vaikas, kuris taip pat norėtų žaisti su smėlio pilimis – tai būtų netinkamas laikas, kad jūsų vaikas pasidalintų savo pilimi.
Ar turėtumėte visada versti savo vaiką dalintis? Ne! Tiesą sakant, manome, kad svarbu, jog vaikai išmoktų, kad kartais jie turi atsistoti ant savo kojų ir pirmiausia pasirūpinti savo poreikiais!
Tai gana įprastas scenarijus: esate su vaikais parke ir jie nori kažkuo žaisti. Bet jie nėra tikri, ar pirmiausia turėtų jūsų paklausti, ir vis tiek tai daro.
O gal ateina draugas ir nori žaisti su žaislu, kuris priklauso jūsų vaikui.
Arba tai vienas iš jūsų vaikų draugų, kuris ką tik persikėlė į kaimynystę ir dar neturi jokių žaislų. Ir tada yra visos tos akimirkos, kai esame parduotuvėje arba atsiimame drabužius iš valyklos, o mūsų vaikai nori kažko, kas nėra jų – pavyzdžiui, žurnalo ar rašiklio, ar net tik tuščio saldainių popierėlio prie kasos.
Ką turėtume daryti tokiais atvejais? Ar turėtume visada reikalauti, kad mūsų vaikai dalintųsi? Ar kartais yra gerai – ypač kai jie yra su žmonėmis, kuriuos gerai pažįsta – jei jie nusprendžia, kad nenori atsisakyti savo žaislo?
Jums nereikia išmokyti vaiko dalintis, bet turėtumėte išmokyti jį, kaip tai daryti tinkamai.
Visi žinome, kad priversti vaiką dalintis savo žaislais gali būti tikrai sunku, bet tinkamas požiūris gali padaryti stebuklus. Prisimenu, kad mano paties vaikai buvo gana užsispyrę jaunesniame amžiuje ir atsisakydavo leisti kam nors kitam žaisti su jų žaislais. Bet kai tik jie suprato, kad dalijimasis yra puikus smagumas, jie niekada nebeatsigręžė!
Vienas geriausių būdų paversti bendrą žaislų naudojimą smagiu – įtraukti vaikus į bendros žaidimų erdvės kūrimą visiems – jiems daug lengviau, kai jie mato, ką darote, nei kai kažkas tik pasako, ką reikia daryti.
Štai keletas patarimų, kaip išmokyti vaikus dalintis:
- Prieš pradėdami bet kokią veiklą, paklauskite jų, kurie žaislai yra jų, o kurie priklauso kitiems žmonėms namuose ar mokykloje; tai padės palaikyti tvarką ir vėliau!
- Skatinkite juos išbandyti naujus dalykus užduodami klausimus, pavyzdžiui: „Ką manai, kas nutiks, kai išbandysime tai?“ arba „Kas nutiktų, jei vietoj to padarytume tai?“. Tai padeda vaikams mokytis per eksperimentavimą be jausmo, kad jie yra verčiami į kažką naujo (kas gali sukelti pasipriešinimą).
Jei vaikas ima žaislus tik iš kitų, jis užaugs įsitikinęs, kad tai yra gerai. Bet jei nuo mažens mokysite, kad dalijimasis yra svarbus, tada jie užaugs įsitikinę, kad dalintis daiktais su kitais yra normalu – ir tai padės jiems susirasti daugiau draugų.
Mes manome, kad sėkmės raktas yra mokyti vaikus apie dalijimąsi nuo ankstyvo amžiaus, kad jie suprastų, ką tai reiškia, prieš pradėdami lankyti darželį ar mokyklą.
Taip pat svarbu, kad mes, kaip tėvai, išmokytume savo vaikus pasakyti „ne“, kai kitas vaikas kreipiasi į juos su pasiūlymu pasidalinti ar žaisti. Tai ne tik „ne“ pasakymas, nes nenorite dalintis savo žaislais; tai taip pat „ne“ pasakymas, kai kažkas yra blogas ar agresyvus jūsų ar jūsų daiktų atžvilgiu.
